- lyduoti
- 1 lydúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. laukti, atidėti: Kad palauktų, lydúotų (nereikalautų skolos)! Lp. Kad jiej dar man lydúotų (leistų pasilikti senoje vietoje) nor in pavasarį! Lp. | Nelyduodamas (negaišdamas, nedelsdamas) juos vijosi ir prisivijo rš. 2. liautis, laikinai susilaikyti, nustoti ką darius: Reikėj[o] lydúot, tep nedarbuit Lp. An mėnesio nei vienos dienos nelyduoja (kasdien ima pieną, nė vienos dienos nepraleidžia) Lp. Nelydúojama kova Db. 3. praleisti laiką, trukti, gaišti: Perniai visą vasarą lydavaũ prie ligonio Vžns. 4. daryti nuolaidą, lengvatą: Jei tavo ne viskas sėta, tai tau lyduos valdžia ar padotkuosa, ar kur Lp. Mažu lyduos an egzaminų (neklausinės per daug) Lp. 5. nusileisti, neprieštarauti, būti nuolaidžiam; atleisti, dovanoti: Jau aš jumiem lyduosiu (darykit, kaip jums patinka) Lp. Nesibark su manim, lyduok man Lš. Jei tik kiek praskreipei jam, tai tuoj ir šoka bartis, nei kiek nelydúoja dz. Mergaitė lydúoja pamotei Lzd. | Aš jam dar lyduoju, bet kada kad duosiu, tai neturės kur dėtis Lš. Kai verta barti, tai jis lyduoja Lp. 6. mažėti, kristi, atsimesti (apie šaltį): Šiandien šaltis lydavo Kpč. \ lyduoti; palyduoti; sulyduoti
Dictionary of the Lithuanian Language.